Pakalbėkime apie vokiečių dogus

Vokiečių dogai, kurie iš pradžių buvo vadinti daniškais šunimis, gal ir nėra danai, bet tikrai puikūs šunys. Šie stulbinamo dydžio šunys, kurių didžiausi atstovai svarstyklių svirtelę gali nusverti netoli 80 kg, kartais vadinami šunų apolonais – Antikos saulės dievo vardu. Vokiečių dogai gali būti olimpinio dydžio, tačiau turint pakankamai erdvės ir jei yra gerai dresuoti, jie gali būti nuostabūs šeimos šunys: jie užims tiek pat vietos jūsų širdyje, kiek ir jūsų namuose.

Oficialus pavadinimas: Vokiečių dogas

Kilmė: Vokietija

Nespalvotas vokiečių dogo, žiūrinčio į šoną, portretas

Kiek seilėjasi		Šiltas oras?
Šėrimosi lygis		Tinka gyventi bute?
Energijos lygis (aukštas, žemas, vidutinis) *	Vidutinis	Šeimos augintinis?*
Sutarimas su kitais augintiniais		Gali likti vienas?*

* Mes patariame nepalikti naminių gyvūnų vienų ilgam. Draugystė gali užkirsti kelią emociniam stresui ir destruktyviai elgsenai. Pasitarkite su veterinaru dėl rekomendacijų.

Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, net ir tos pačios veislės; ši šios veislės specifikos apžvalga turėtų būti laikoma nuorodine.

Kad naminis gyvūnas laimingas, sveikas ir gerai elgtųsi, rekomenduojame auklėti ir socializuoti savo augintinį, taip pat patenkinti jo pagrindinius gerovės poreikius (ir socialinius bei elgsenos poreikius).

Naminių gyvūnų niekada negalima palikti be priežiūros su vaiku.

Jei reikia daugiau patarimų, kreipkitės į veisėją arba veterinarą.

Visi naminiai gyvūnai yra draugiški ir mėgsta draugiją. Tačiau jie gali būti išmokyti susidoroti su vienatve nuo ankstyvo amžiaus. Kreipkitės į veterinarą arba trenerį, kad padėtų jums tai padaryti.

1 m 76 cm - 1 m 81 cm Aukštis

63 kg - 77 kg Svoris

1 m 71 cm - 1 m 76 cm Aukštis

50 kg - 63 kg Svoris

Šunyčio amžius	Nuo gimimo iki 2 mėnesių
Šuniuko amžius	2–8 mėnesių
Suaugusio amžius	Nuo 8 mėnesių iki 2 metų
Subrendusio amžius	Nuo 2 iki 5 metų
Seno amžius	Nuo 10 metų

Stovintis vokiečių dogas žiūri į fotoaparatą

1/7

Susipažinkite su vokiečių dogu

Viskas, ką jums reikia žinoti apie veislę

Vokiečių dogai yra tiesiog didžiuliai: mielas, draugiškas ir prieraišus charakteris didžiulėje pakuotėje.

Jie išlaikė savo pradinei misijai – šernų medžioklei – reikalingą ūgį ir jėgą, tačiau bėgant amžiams buvo eliminuotas agresyvumas, užleidęs vietą švelnumui. Vokiečių dogai yra gražūs skalikai, pasižymintys didingu elgesiu, budria išraiška ir tankiu blizgiu kailiu, kuris būna vieno iš trijų įspūdingų spalvų derinių: gelsvai rudas ir margas, juodas ir marmurinis arba pilkas.

Ištreniruoti – o tai turėtų būti gana paprasta – vokiečių dogai puikiai sutaria su vaikais ir gali būti nuostabūs šeimos augintiniai, tik reikia įspėti, kad jie reikalauja daugiau įsipareigojimo nei mažesni šunys. Jei trokštate erdvės ar kolekcionuojate vertingą kinų porcelianą, nepamirškite įvertinti, kad vienas vokiečių dogo uodegos mostas stalviršio aukštyje gali turėti pražūtingų pasekmių.

Vokiečių dogai reikalauja pakankamai daug mankštos, nors, nepaisant savo dydžio, nėra energingiausia veislė. Užaugę jie mėgaujasi įvairia mankšta – pasivaikščiojimais, bėgiojimu ir galimybe išdykauti uždaroje erdvėje (laimei, jie nemoka šokinėti, todėl nereikės didinti tvoros). Vienas dalykas, kurį reikia turėti omenyje, – kadangi jie yra didžiuliai, vidutinė vokiečių dogų gyvenimo trukmė yra trumpa.

Vienintelis tikras vokiečių dogo kaip augintinio minusas kasdieniame gyvenime – seilėjimasis. Vokiečių dogai taškosi nemažais seilių kiekiais. Tačiau malonus charakteris ir didžiulė širdis su kaupu kompensuoja tai malonumu, kurį šie šunys suteikia savo žmonėms.

Suaugęs vokiečių dogas su šuniuku tupi vienas šalia kito ant žolės

2/7

2 faktai apie vokiečių dogus

1. Skūbi Dūbi Dū, kur tu?

Manoma, kad mielas, bet bailus animacinio filmo personažas šuo Skūbis Dū yra įkvėptas vokiečių dogo. Ši veislė tarp žvaigždžių sužibėjo ir anksčiau – „Marmaduke“. Išskirtinio dydžio komiksų personažas pradėjo gyvenimą XX a. šeštajame dešimtmetyje, vėliau pasirodė ir 2010 m. filme.

2. Vokiečių (ne danų) dogas

Vokiečių dogas, anksčiau vadintas danišku šunimi, iš tikrųjų nėra joks danas: veislės ištakos glūdi Vokietijoje, kur 1878 m. Berlyne susirinko teisėjų ir veisėjų komitetas, siekdamas suskirstyti panašius šunis, žinomus skirtingais pavadinimais, į vieną grupę – „Deutsche Dogge“. Pažodžiui į anglų kalbą tai verčiama kaip vokiečių šuo. Taigi veislė anglų kalba tapo žinoma kaip vokiečių dogai. Logiška.

3/7

Veislės istorija

Veislės istorija tokia ilga, kad nenuostabu, jog vokiečių dogo kilmė ne visada aiški. Vaizdai iš Egipto kapų rodo, kad jie galėjo egzistuoti tūkstančius metų. Į mastifus ir kurtus panašios veislės, taip pat išnykusi vokiečių medžioklinių šunų bulenbeiserių veislė laikomos vokiečių dogų protėviais.

Akivaizdu, kad šiuolaikinių vokiečių dogų pirmtakai Viduramžių Vokietijoje buvo vertinami kaip šernų medžiotojai ir sarginiai šunys. Kai veislė pirmą kartą atvyko į Jungtinę Karalystę, šunys buvo žinomi kaip vokiečių šernų medžiotojai.

19-ajame amžiuje kelios panašios atmainos buvo kartu priskirtos prie naujos veislės pavadinimu „Deutsche Dogge“. Kaip pradėtas vartoti veislės pavadinimas anglų kalba „Great Dane“ (pažodžiui – didysis danas), nėra aišku, bet, kad viskas būtų dar sudėtingiau, tai galėjo įvykti išvertus prancūzišką veislei suteiktą pavadinimą: „Le Grand Danois“.

4/7

Nuo galvos iki uodegos

Fizinės vokiečių dogų savybės

1. Galva

Didingos išvaizdos, didele, išraiškinga galva.

2. Veidas

Budri išraiška, natūraliai į priekį palinkusios ausys.

3. Kūnas

Tvirtas, raumeningas, kvadratiškas kūnas.

4. Kailis

Trumpas tankus, blizgus trijų galimų spalvų kailis.

5. Uodega

Stipri iki galo siaurėjanti uodega.

Vokiečių dogas šuniukas padėjęs galvą ant letenų

5/7

Dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Nuo konkrečių veislės bruožų iki bendros sveikatos apžvalgos – štai keletas įdomių faktų apie jūsų vokiečių dogą

Saugokitės pilvo išsipūtimo

Skrandžio išsiplėtimas ir žarnų užsisukimas, labiau žinomi kaip pilvo išsipūtimas, kamuoja daugelį didelių veislių šunų, tačiau vokiečių dogams tai yra pagrindinė problema. Savininkai turi žinoti ženklus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį – išsipūtęs pilvas, neramumas, trūkčiojimas, seilėtekis ir inkštimas arba neįprasta ramybė – ir ką daryti. Tokiais atvejais nedelsdami kreipkitės pagalbos į veterinarijos gydytoją. Kai kurie savininkai pasirenka prevencinę operaciją, kuri gali apsaugoti šunis, bent iš dalies. Procedūra, vadinama gastropeksija, apima skrandžio sienelių susiuvimą ir turėtų užkirsti kelią gyvybei pavojingam skrandžio susisukimui (žarnų užsisukimui), nors ir ne išsiplėtimui (pilvo išsipūtimui). Gera pradžia – pusė darbo.

Sveika dieta, sveikesnis šuo

Šuniukas

Suaugęs

Renkantis ėdalą vokiečių dogui, yra daug veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti: amžių, gyvenimo būdą, aktyvumo lygį, fizinę būklę ir sveikatą, įskaitant galimą ligą ar jautrumą. Ėdalas suteikia energijos šuns gyvybinėms funkcijoms, o visoje mitybos formulėje turėtų būti pakoreguota maistinių medžiagų pusiausvyra, kad būtų išvengta bet kokio dietos trūkumo ar pertekliaus, nes jie abu gali turėti neigiamą poveikį šuniui. Kadangi itin didelio dydžio veislių šunims yra didesnė būklės, vadinamos virškinimo trakto susisukimu, rizika, kai skrandis per daug ištempiamas ir sukasi dėl dujų pertekliaus, kurį dažniausiai sukelia peršėrimas, rekomenduojama padalyti dienos normą į tris porcijas šuniukams ir stengtis laikytis šios tvarkos, kai jie suaugs. Švarus ir šviežias vanduo visada turi būti prieinamas tinkamam šlapinimosi reguliarumui palaikyti. Karštu oru ir ypač kai treniruojasi, neškitės vandens ir darykite dažnas pertraukas šuniui atsigerti. Energijos vartojimą taip pat gali tekti pritaikyti prie klimato sąlygų. Žiemą lauke gyvenančio šuns energijos poreikiai didesni. Toliau pateiktos rekomendacijos sveikiems gyvūnams. Jei jūsų šuo turi sveikatos problemų, pasitarkite su veterinaru, jis paskirs išskirtinę veterinarinę dietą.
Vokiečių dogo veislės šuniuko energijos, baltymų, mineralų ir vitaminų poreikiai yra didesni už suaugusio šuns. Jiems reikia energijos ir maistinių medžiagų, kad išlaikytų savo kūną, bet taip pat jį augintų ir vystytų. Augančių vokiečių dogo šuniukų imuninė sistema vystosi palaipsniui. Antioksidantų kompleksas, įskaitant vitaminą E, gali padėti palaikyti jų natūralias gynybines funkcijas per šį didelių pokyčių, atradimų ir naujų potyrių laiką. Jų virškinimo funkcijos taip pat skiriasi nuo suaugusių vokiečių dogų: jų virškinimo sistema dar nėra subrendusi, todėl svarbu duoti lengvai virškinamus baltymus, kurie bus veiksmingai panaudoti kaulams, audiniams ir organams formuoti. Prebiotikai, tokie kaip fruktooligosacharidai, gali palaikyti virškinimą padėdami subalansuoti žarnyno florą, todėl užtikrinama gera išmatų kokybė.
Itin didelio dydžio šuniukai, kurių augimo laikotarpis yra ilgas ir intensyvus, yra ypač jautrūs skeleto ir sąnarių problemoms, įskaitant galūnių defektus, kaulų deformacijas ir sąnarių pažeidimus.
Pirmoji augimo dalis (iki 8 mėnesių) daugiausia susijusi su kaulų vystymusi, nors pradeda augti ir raumenys. Tai reiškia, kad šuniukas, kuris ėda per daug (gauna per daug energijos) priaugs per daug svorio ir augs per greitai. Ėdalas, kurio kalorijų kiekis yra pakoreguotas, kad būtų palaikoma aukšta augimo sparta ir tuo pat metu būtų išvengta perteklinio svorio padidėjimo, padės sumažinti šią riziką. Energijos ir mineralų (kalcio ir fosforo) pusiausvyra šiame pirmajame augimo etape prisidės prie kaulų mineralizacijos, kad palaikytų kaulų konsolidaciją ir sveikų sąnarių vystymąsi. Nors kalcio kiekis ėdale turi būti padidintas, didelių veislių šuniukai yra labiau jautrus pernelyg dideliam kalcio suvartojimui. Todėl svarbu suprasti, kad bet kokių ingredientų pridėjimas prie visaverčio ėdalo, skirto augimo etapui, geriausiu atveju yra nereikalingas ir blogiausiu atveju pavojingas gyvūnui, nebent jį paskirtų veterinaras.

Kaip ir daugelis labai didelių veislių šunų, vokiečių dogai yra linkę į virškinimo sistemos jautrumą, o jų kūno svoris visą gyvenimą gali sudaryti įtampą sąnariams. Į vokiečių dogų mitybą turi būti įtraukta aukštos kokybės baltymų ir subalansuotas maistinių skaidulų, kurios padėtų optimaliai virškinti, kiekis, taip pat gliukozaminas, chondroitinas ir antioksidantai, kurie padėtų palaikyti kaulų ir sąnarių sveikatą. Omega 3 riebalų rūgštimis, tokiomis kaip EPA-DHA, praturtinta formulė padės išlaikyti sveiką odą. Pritaikytas taurino kiekis taip pat svarbus sveikai širdies funkcijai palaikyti.
Svarbu vengti šerti vokiečių dogus žmonių maisto produktais arba riebiais užkandžiais. Vietoj to apdovanokite juos granule iš dienos ėdalo porcijos ir griežtai laikykitės ant pakuotės nurodytų šėrimo gairių.
Švarus ir šviežias vanduo visada turi būti pasiekiamas. Karštu oru ir ypač kai treniruojasi, neškitės vandens ir darykite dažnas pertraukas šuniui atsigerti.

6/7

Rūpinimasis vokiečių dogu

Kailio priežiūros, treniravimo ir mankštos patarimai

Užtikrinti, kad jūsų vokiečių dogas išliktų geros sveikatos ir mėgautųsi gyvenimu, reikalauja tam tikrų pastangų kailio priežiūrai, mankštoms ir treniravimui. Vokiečių dogo trumpas, glotnus kailis nereikalauja per daug priežiūros, nebent kai slenka kartą ar du per metus, kai įprastą savaitinį šukavimą šepečiu reikės paspartinti iki kasdieninio pūkų šalinimo. Vokiečių dogams reikia reguliariai mankštintis – idealu yra keli kasdieniai pasivaikščiojimai. Kai jų sąnariai visiškai suaugę, maždaug dvejų metų, jie taip pat gali mėgautis bėgiojimu ar žygiais. Palaidas šuo turi būti treniruojamas saugioje, uždaroje erdvėje: Vokiečių dogai mėgsta bėgti vedami nosies. Turėdami tokį didelį šunį, turite užtikrinti, kad vokiečių dogas būtų gerai išmokytas ir anksti pripratintas bendrauti. Tvirti, nuoseklūs treniravimo metodai atlygins prieraišiu, draugišku ir trokštančiu įtikti megašuniu.

7/7