Vasarą laikykite savo šunį vėsiai
Ar žinote, kad šunys ir katės gali nudegti saulėje? Arba kad trumpasnukių veislių šunims sunkiau atvėsti dėl jų sunkesnio kvėpavimo? Arba kad jūsų šuns kailio skutimas gali būti kenksmingesnis nei neskutimas?
.Atsiskyrimo nerimą šunys gali jausti bet kada, tačiau dėl priverstinės izoliacijos Covid-19 pandemijos metu, tikėtina, tai taps dažnesne problema. Jei daug laiko praleidžiate namuose, jūsų šuniui neabejotinai patiks leisti laiką su jumis. Taigi, jei įsigijote šuniuką šiuo laikotarpiu, jiems pažįstama tik karantino metu buvusi dienotvarkė. Iššūkių atsiranda tada, kai šuniui reikia daugiau laiko praleisti vienam namuose.
Kas yra atsiskyrimo nerimas?
Atsiskyrimo nerimas būna tada, kai šunys patiria stresą dėl to, kad reikia būti vieniems be žmonių, prie kurių yra labiausiai prisirišę. Jie gali būti labai sunerimę, o jų kančia dėl tokio atsiskyrimo gali pasireikšti pačiu įvairiausiu elgesiu. Toliau aprašyti keli iš požymių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
Galite manyti, kad jūsų šuo, tikėtina, nepajaus atsiskyrimo nerimo, arba galite nustebti pastebėję, kad šuo staiga pradėjo elgtis kitaip. Problema yra ta, kad atsiskyrimo nerimą šunims gali sukelti įvairūs veiksniai, o pagrindinę priežastį nustatyti sunku.
Kai kurie šunys pradeda nerimauti, kai staiga pasikeičia jų gyvenimas,
pavyzdžiui persikėlus į kitus namus ar šeimą, arba kai staiga tenka mažiau
laiko praleisti su savo šeimininkais, pavyzdžiui jiems grįžtant į darbą po
karantino. Net ir kito šeimos augintinio netekimas gali sukelti atsiskyrimo
nerimą.
Kiti įtakos turintys veiksniai yra labiau istoriniai. Kai kurie šunys, kurie anksčiau yra patyrę nerimą, labiau linkę vėl jį pajausti. Taigi visada verta pagalvoti, kaip pokyčiai jūsų arba jūsų šuns gyvenime gali jį paveikti ir sukelti nerimą.
Verta atkreipti dėmesį į šuns elgesį, nes kai kurie atsiskyrimo nerimo požymiai gali pasireikšti dar prieš išeinant jums iš namų. Galite įrengti filmavimo kamerą, kad galėtumėte stebėti kaip šuo elgiasi, kai jūsų nėra namuose.
bandymas išeiti iš namų kartu su jumis;
lojimas, zirzimas ir inkštimas jums išeinant arba išėjus
iš namų;
stovėjimas prie durų, per kurias išėjote;
vaikščiojimas ir nesiilsėjimas, kol jūsų nėra;
destruktyvus elgesys, pavyzdžiui, daiktų kramtymas ar
draskymas, kol yra vieni namuose;
reagavimas į garsus, kol yra vieni namuose, į kuriuos
nekreipia dėmesio, kai jūs esate namuose.
•
Kiek laiko turite šunį?
•
Kas ir kada dažniausiai būna namuose?
•
Ar elgesys yra susijęs su vieno žmogaus išėjimu iš namų
ar pasireiškia tada, kai šuo lieka vienas namuose?
•
Ar pasikeitė jūsų kasdienybė ir, jei taip, tai kaip?
•
Ar buvo kitų pokyčių, pavyzdžiui, persikraustėte į kitus
namus?
•
Ar šuo neseniai buvo likęs visiškai vienas namuose?
•
Ar turite kitų augintinių?
•
Ar šuo yra iš gyvūnų prieglaudos?
Atsakymai į šiuos klausimus padės veterinarui nustatyti, ar šuo patiria atsiskyrimo nerimą ar tai yra kita problema.
Atsiskyrimo nerimo treniruotės šunims
Kai kalbame apie atsiskyrimo nerimą, prevencija yra geriau nei gydymas. Apžvelkime kelis dalykus, kuriuos galime padaryti dabar, kad paruoštume savo šunį, kai dažniau ir ilgesniam laikui paliksime jį namuose vieną. Šie metodai gali padėti ir tais atvejais, kai šuo jau turi atsiskyrimo nerimui būdingų požymių.
Jei paskelbtas karantinas arba dirbate namuose daugiau nei įprastai, kyla noras daugiau laiko praleisti su šunimi. Tačiau šuniui naudingiau išlaikyti įprastesnį gyvenimą, panašesnį į tą, kuris buvo prieš karantiną arba tokį, koks bus grįžus prie įprastos dienotvarkės pasibaigus karantinui. Nuosekli kasdienybė leidžia šuniui numatyti, kas bus toliau ir labai padeda sumažinti streso lygį.
Jūsų sukurtoje dienotvarkėje turi būti numatyta šiek tiek laiko šuniui pabūti atskirai nuo visų namiškių. Tai gali būti vieta kitame sklypo gale, atskirame kambaryje arba paliekant šunį namuose, kai trumpam išeinate iš namų. Svarbu įsitikinti, kad šuo turėtų visko, ko jam prireiks, kad jaustųsi patogiai, kol jūsų nebus.
Išeikite ir gryžkite tyliai
Visada pasisveikinkite ir atsisveikinkite tyliai. Kai išvykimo ir grįžimo į namus ritualai sukelia minimalų šurmulį, tai padeda šuniui suprasti, kad dėl jūsų nebuvimo namie nėra ko jaudintis. Ilgi atsisveikinimai ir apsikabinimai prie durų gali tik dar labiau sužadinti jų nerimą. Nors pirmą kartą grįžus namo geriausia nekelti didelio triukšmo, kai esate kartu nepamirškite šuniui skirti daugiau dėmesio ir meilės.
Kai daugiau būnate namuose, tai yra tinkamas laikas pratinti prie guolio arba išmokyti šunį eiti į guolį pagal jūsų komandą. Be to, būdami namuose būtinai sustiprinkite ramų elgesį. Pavyzdžiui, kitą kartą, kai šuo ilsėsis savo guolyje, pagirkite jį, kad jis toks ramus, galite net paduoti skanėstą.
Prieš kuriam laikui paliekant šunį vieną, įsitikinkite, kad šuo pakankamai pasimankštino. Kai šuo jaučiasi šiek tiek pavargęs, jis bus labiau linkęs nusnausti, kol būsite išvykę arba bent jau lengviau atsipalaiduos
Smegenų neurotrofinis faktorius (BDNF) – tai baltymas, esantis tose smegenų srityse, kurios yra susietos su nuotaika, emocijomis ir pažinimu.
Iš anksto planuokite artėjantį laiką, kai dažniau nebūsite namuose. Padėkite šuniui įveikti šį pereinamąjį laikotarpį sukurdami žmonių, kurie gali padėti, tinklą. Šeima, draugai, šunų vedžiotojai, dienos priežiūros centrai padės sušvelninti pokyčių įtaką šuniui. Nepamirškite, kad pagalbos tinklą reikia pradėti naudoti prieš pakeičiant įprastą dienotvarkę, kad šuo suspėtų prie to priprasti.
Jei šunį kamuoja atsiskyrimo nerimas arba praleidote daug laiko su juo namuose, gali tekti pradėti nuo trumpesnių atsiskyrimo laikotarpių. Taip pat gali tekti įvesti laiką atskirai, kai vis dar esate šalia, pavyzdžiui, kitame kambaryje. Kai šuniui taps patogu būti vienam, galite po truputį ilginti išvykimo laiką.
Jei jūsų darbdavys leidžia darbuotojams atsivežti augintinius į biurą, tai
gali būti naudinga, norint apriboti laiką, kurį šuo praleidžia vienas namuose.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad šuniui vis tiek gali tekti būti vienam, taigi,
kai negalite nusivežti į biurą, šuo turi būti visiškai pasirengęs tokiai
situacijai.
Toliau išvardyti patarimai gali praversti, kai pradėsite daugiau laiko
praleisti ne su šunimi.
Naudokite kasdienybę
praturtinančias veiklas
Kai išvykstate, pabandykite naudoti šėrimo žaislus arba paslėpti maisto
namuose. Tai suteiks šuniui veiklos, stimuliuos smegenis ir suteiks galimybę išreikšti
savo natūralų elgesį. Prieš pradėdami tai naudoti, kai išeinate iš namų,
pradžioje neskubėkite, leiskite šuniui priprasti prie bet kokių šėrimo
galvosūkių, kol esate šalia.
Palikdami šunį, įsitikinkite, kad jis turi ramią, patogią vietą poilsiui su
specialiu skanėstu arba žaislu. Taip pat galite palikti antklodę arba drabužį
su savo kvapu, tai šuniui gali suteikti jaukumo.
Kartais mityba gali padėti šunims prisitaikyti prie stresinių situacijų ir
išlaikyti jų emocinę pusiausvyrą. Pasitarkite su veterinaru, kokia dieta gali
būti tinkamiausia jūsų šuniui. Jis gali pasiūlyti „Royal Canin’s
Canine Calm“, kurio galima įsigyti tik pateikus veterinaro išrašytą
receptą. Tai sausas ėdalas, kurio sudėtyje yra tokių maistinių medžiagų kaip
pieno baltymai ir triptofanas. Įrodyta, kad šios medžiagos turi raminantį
poveikį smegenims. Arba galite išbandyti „Royal Canin Canine
Comfort Care“, kurio galima
įsigyti be recepto tiek sauso, tiek šlapio ėdalo forma ir kuris yra sukurtas
padėti šunims įveikti stresines situacijas.
Jei jūsų šuo patiria atsikyrimo nerimą, nekaltinkite savęs ir nebandykite
su šia situacija susidoroti vieni. Jei manote, kad yra problema, kreipkitės į
veterinarą. Veterinaras gali jus nukreipti pas gyvūnų elgesio specialistą,
kuris gali suteikti papildomos pagalbos konsultuodamas jus. Nepamirškite, kad
ir kokius būdus bandytumėte, šuns atsikyrimo nerimo prevencija arba mažinimas
reikalauja daug kantrybės ir meilės. Būkite geri sau ir savo šuniui.