Pakalbėkime apie vokiečių aviganius

Jam tinka vardas ponas Populiarusis. Žymieji vokiečių aviganiai yra viena iš didžiausią paklausą turinčių veislių – juos liaupsina už aukštą intelektą ir nepalaužiamą ištikimybę. Nuostabus šeimos augintinis vokiečių aviganis yra labai paklusnus, todėl jį lengva treniruoti, o jam pačiam tuo užsiimti ypač patinka. Vidines savybes papildo išorinis grožis: tos ryškios akys su įstabiomis žymėmis.

Oficialus pavadinimas: Vokiečių aviganis

Kiti pavadinimai: Vokiečių šuo, aviganis, Elzaso šuo, GSD

Kilmė: Vokietija

Nespalvotas aukštyn žiūrinčio vokiečių aviganio vaizdas iš šono
Kiek seilėjasi

Labai mažos

Šiltas oras? Vidutinis
Kailio priežiūros poreikiai Labai dideli
Šaltas oras? Aukštas
Šėrimosi lygis Labai aukštas
Tinka gyventi bute? Menkai
Kiek loja Didelės Gali likti vienas?* Labai mažai
Energijos lygis (aukštas, žemas, vidutinis)* Didelis Šeimos augintinis?* Labai
Sutarimas su kitais augintiniais Žemas

* Mes patariame nepalikti naminių gyvūnų vienų ilgam. Draugystė gali užkirsti kelią emociniam stresui ir destruktyviai elgsenai. Pasitarkite su veterinaru dėl rekomendacijų.

Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, net ir tos pačios veislės; ši šios veislės specifikos apžvalga turėtų būti laikoma nuorodine.

Kad naminis gyvūnas laimingas, sveikas ir gerai elgtųsi, rekomenduojame auklėti ir socializuoti savo augintinį, taip pat patenkinti jo pagrindinius gerovės poreikius (ir socialinius bei elgsenos poreikius).

Naminių gyvūnų niekada negalima palikti be priežiūros su vaiku.

Jei reikia daugiau patarimų, kreipkitės į veisėją arba veterinarą.

Visi naminiai augintiniai yra draugiški ir mėgsta draugiją. Tačiau nuo mažens juos galima mokyti pabūti vieniems. Kreipkitės į veterinarą arba trenerį, kad padėtų jums tai padaryti.

Inline Image 15
Juodos ir rudos spalvos vokiečių aviganio iliustracija iš šono
Patinas
1 m 60 cm - 1 m 65 cm Aukštis
30 kg - 40 kg Svoris
Patelė
1 m 55 cm - 1 m 60 cm Aukštis
22 kg - 32 kg Svoris

Šunyčio amžius Nuo gimimo iki 2 mėnesių
Šuniuko amžius 2–15 mėnesių
Suaugusio amžius Nuo 15 mėnesių iki 5 metų
Subrendusio amžius Nuo 5 iki 8 metų
Seno amžius 8–18 metų

Lekuojantis vokiečių aviganis, vaizdas iš šono, iš arti

1/7

Susipažinkite su vokiečių aviganiu 

Viskas, ką reikia žinoti apie veislę

Protingas, guvus, tvirtas – vokiečių aviganis tiek daug kuo atitinka šuns idealą. Tai šuo, kuris seks jus iš vieno kambario į kitą, į automobilį, visur, kur eitumėte – toks jis atsidavęs šeimininkui ir jo šeimos nariams.

Koks vokiečių aviganio energijos lygis? Aukštas. Tačiau energijos švaistymas jam gali prilygti linksmybėms, nes bet kokį aktyvumą vokiečių aviganis priima su džiaugsmu. Viskas patinka vokiečių aviganiui – vaikščiojimas, bėgiojimas, taip pat pėdsekystės ir vikrumo varžybos, kuriose jis lyg žuvis vandenyje.

Jei reikėtų pasirinkti vieną ypatybę, apibrėžiančią vokiečių aviganį, tai būtų nuovokumas. Jie pagarsėję dėl neįtikėtinai aukšto intelekto ir gebėjimo pasirinkti sprendimą – tai, pridėjus jų prigimtinę ištikimybę, paaiškina, kodėl juos dažnai pasitelkia kariškiai.

Dėl labai aukšto intelekto vokiečių aviganiai taip pat plačiai naudojami kaip pagalbiniai šunys neįgaliesiems ar regos negalią turintiems asmenims. Jie idealiai tinka šiam vaidmeniui dėl nepalenkiamos ištikimybės, nuovokumo ir puikios uoslės.

Tik gerai juos ištreniruok ir jie atsilygins su kaupu. Nors šios veislės šunys pasitiki savimi kaip tikri čempionai, jie pagarsėję ir kaip puikūs kompanionai. Jie neįtikėtinai prisirišę prie savo šeimininko, todėl mokyti savąjį vokiečių aviganį nebus sunku, tiesiog reikės būti nuosekliems.

Kitas skiriamasis veislės ženklas: kailis! Kailinė danga dviguba, sudaryta iš tankaus, pliušinio kailio, išmarginto išskirtiniais, sodriais atspalviais, suteikiančiais vokiečių aviganiui karališką išvaizdą.

Vokiečių aviganio vaizdas iš šono su policijos pareigūnų kojomis fone

2/7

2 faktai apie vokiečių aviganius

1. Neįtikėtina uoslė

Vokiečių aviganiams mažai kas prilygsta olfaktoriniais gebėjimais, t. y. uosle. Dėl šios ryškios savybės jie tradiciškai pasitelkiami paieškai ir gelbėjimo darbams, taip pat uodžia bombas ir narkotikus bendradarbiaudami su policija ir kariuomene.

2. Vis ta nosis… 

Gerai žinoma, kad vokiečių aviganiai, buvę išvesti kaip bandšuniai, moka varyti ir sulaikyti ne tik kitus gyvūnus, bet ir žmones. Jie nesibodės pabaksnoti jus nosimi – kai prireiks išeiti savo reikalu, kai norės pasivaikščioti arba paėsti. Tai žavus ir nekaltas bruožas, kuris gali praversti, kai šalia yra mažųjų, mat vokiečių aviganis taip pat visada pasiruošęs aršiai ginti.

3/7

Veislės istorija

Visą laiką išlaikančio pusiausvyrą ir be saiko ištikimo vokiečių aviganio temperamentas atspindi kruopščią kapitono Maxo Emilio Friedricho von Stephanitzo selekciją Vokietijoje nuo 1899 m. Von Stephanitzas norėjo išvesti puikų bandšunį, ypač tinkantį avims ganyti, todėl ėmė aviganius pietų ir vidurio Vokietijoje. Jo tikslas buvo šuo, pasižymintis aukštu intelektu ir atletiniais gebėjimais. Taip radosi „avių piemuo“.

Paskui von Stephanitzas 1899 m. Frankfurte įkūrė šios veislės klubą. Vėlesniais metais buvo išugdytas uolus vokiečių aviganių klusnumas, todėl juos vis dažniau naudodavo – ir dabar plačiai tebenaudoja – apsaugos tikslais, ypač kariškiai ir policininkai. Šiuos šunis ėmė vertinti ir visuomenė: Vokiečių aviganiai sulaukė didžiulio populiarumo XX a. pradžioje JAV, kur išgarsėjo šunys kino žvaigždės – Rin Tin Tinas ir Stronghartas. Veislė yra labai populiari visame pasaulyje – Amerikos veislynų klubo duomenimis, vokiečių aviganis patenka į pastarųjų dešimties metų JAV veislių dešimtuką ir paprastai nusileidžia tik Labradoro retriveriui.

Juodai baltas vokiečių aviganio, tupinčio su dviem šuniukais, vaizdas

4/7

Nuo galvos iki uodegos

Vokiečių aviganių fizinės savybės

1. Ausys

Pastatytos smailėjančios ausys, pasvirusios į priekį ir įrėminančios snukį.

2. Galva

Taisyklingų proporcijų pleišto formos galva, stiprus snukis.

3. Kailis

Tanki pavilnė, šiurkštūs dengiamieji plaukai, išsiskiriantys sodrūs juodi ir rudi, sidabriniai ir balti atspalviai.

4. Kūnas

Raumeningas, tvirtas, bet ne kresnas, ilgos galūnės, puikiai išlaikančios pusiausvyrą ir tolygiai proporcingos, tvirti šonkauliai ir krūtinė.

5. Uodega

Uodegos plaukai tankūs, ilgi, kiek ilgesni apačioje.

Vokiečių aviganis bėgioja per žolę ir geltonas gėles

5/7

Dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Nuo konkrečių veislės bruožų iki bendros sveikatos apžvalgos – štai keletas įdomių faktų apie jūsų vokiečių aviganį

Stiprus šuo su dirgliu skrandžiu

Prakalbus apie vokiečių aviganių sveikatą, reikia paminėti, kad juos kartais gali kamuoti virškinamojo trakto sutrikimai ir viduriavimas. Šuns gyvybei tai nėra pavojinga, bet vis dėlto nemalonu. Turėkite omenyje, kad galimos maisto atmetimo reakcijos, viduriavimas ar skystos išmatos, gastroenteritas, kasos nepakankamumas, pilvo pūtimas ar UŽL ir kiti sutrikimai. Taip pat gali pasireikšti alerginis dermatitas arba odos dirginimas. Šerdami šunį maistingu ėdalu, labai jam pagelbėsite. Privaloma atlikti tinkamą diagnostinį tyrimą, kuris gali pareikalauti laiko ir pinigų. Geras veterinaras gali padėti rasti sprendimus.

Ak, tie klubai!

Klubo sąnario displazija yra trečias pagal dažnumą vokiečių aviganių negalavimas; tiesą sakant, į šią bėdą jie linkę iš prigimties. Tai šlaunikaulio galvutės ir gūžduobės sąnario vystymosi sindromas, kai šlaunikaulis ir klubakaulis nevisiškai sueina. Rezultatas – artritas. Didelių veislių šunims ypač yra svarbi nuolatinė tolydi augimo sparta, nes tada jų kaulai ir raumenys vystosi darniai. Displazija gali atsirasti dažniau, jei raumenys ima augti greičiau ir sukelia stresą kaulams bei sąnariams – tai gali lemti artritą, o vėliau displaziją. Veterinaras, ištyręs vokiečių aviganį, gali rasti tokio reiškinio požymių.

Kur dėti energiją?

Tai praverstų žinoti iš anksto: vokiečių aviganiai yra nepaprastai energingi šunys. Smagu galvoti, kaip į namus įsileidžiate tokį garbingą šunų giminės atstovą, tačiau ši veislė ne kiekvienam. Vokiečių aviganiui gyvenimas darosi mielas, kai kasdien gauna gerokai pasimankštinti – taigi jis noriai lydės jus ilguose bėgimuose, valandų valandas risnodamas šalia.

Tačiau vokiečių aviganius, kaip ir visų veislių šunis, gali imti varginti sveikatos problemos, jei perdėm išryškės kai kurios jų fizinės ypatybės, pavyzdžiui, nuožulni nugara. Ši ypatybė išsivystė auginant parodoms skirtus šunis: veisėjai manė, kad elegantiška nugaros linija ir trumpesnės užpakalinės kojos sudarys šuolinės bėgsenos įspūdį šuniui judant parodos arena. Patariame prireikus pasitarti su veterinaru, kad įsigytumėte šunį tik iš atsakingo veisėjo.

Sveika dieta, sveikesnis šuo

Šuniukas
Suaugęs
Senas
  • Renkantis ėdalą vokiečių aviganiui yra daug veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti: amžių, gyvenimo būdą, aktyvumo lygį, fiziologinę būklę ir sveikatą, įskaitant galimą ligą ar jautrumą. Ėdalas suteikia energijos šuns gyvybinėms funkcijoms, o pilnoje mitybos formulėje turėtų būti pakoreguota maistinių medžiagų pusiausvyra, kad būtų išvengta bet kokio dietos trūkumo ar pertekliaus, abu gali turėti neigiamą poveikį šuniui. Švarus ir šviežias vanduo visada turi būti prieinamas tinkamam šlapinimosi reguliarumui palaikyti. Karštu oru ir ypač kai treniruojasi, neškitės vandens ir darykite dažnas pertraukas šuniui atsigerti. Energijos vartojimą taip pat gali tekti pritaikyti prie klimato sąlygų. Žiemą lauke gyvenančio šuns energijos poreikiai didesni. Toliau pateiktos rekomendacijos sveikiems gyvūnams. Jei jūsų šuo turi sveikatos problemų, pasitarkite su veterinaru, jis paskirs išskirtinę veterinarinę dietą.
  • Vokiečių aviganio šuniuko poreikiai energijos, baltymų, mineralų ir vitaminų požiūriu yra daug didesni nei suaugusių šunų. Jiems reikia energijos ir maistinių medžiagų net tik organizmo funkcijoms palaikyti, bet ir pačiam kūnui auginti bei stiprinti. Iki 15 mėnesių amžiaus vokiečių aviganio šuniukų imuninė sistema vystosi palaipsniui. Antioksidantų kompleksas, įskaitant vitaminą E, gali padėti palaikyti natūralią jų apsaugą per šį didelių pokyčių, atradimų ir naujų potyrių laiką. Jų virškinimo funkcijos taip pat skiriasi nuo suaugusių vokiečių aviganių: virškinimo sistema dar nėra subrendusi, todėl svarbu duoti lengvai virškinamus baltymus, kurie bus veiksmingai panaudoti. Mananooligosacharidai ir prebiotikai, tokie kaip fruktooligosacharidai, palaiko virškinimą, subalansuodami žarnyno florą, todėl užtikrinama gera išmatų kokybė.
  • Svarbu pasirinkti tinkamo dydžio, formos ir tekstūros granulę. Šis augimo etapas taip pat reiškia vidutinius energijos poreikius. Didelių veislių šuniukai, pvz., vokiečių aviganių šuniukai, kurių augimo laikotarpis yra ilgas ir intensyvus, yra ypač jautrūs skeleto ir sąnarių problemoms, įskaitant galūnių defektus, kaulų deformacijas ir sąnarių pažeidimus. Pirmoji augimo dalis daugiausia susijusi su kaulų vystymusi, nors raumenys taip pat pradeda augti. Tai reiškia, kad šuniukas, kuris ėda per daug – gauna per daug energijos – priaugs per daug svorio ir augs per greitai. Šis papildomas svoris ant skeleto padidins kaulų deformacijos ir sąnarių problemų arba displazijos riziką. Vokiečių aviganio šuniukų ėdalo energijos koncentracijos ribojimas ir tinkamo dienos kiekio sušėrimas padės kontroliuoti augimo greitį ir sumažinti šią riziką.
  • Kitų maistinių medžiagų koncentracija turėtų būti didesnė nei įprastai specialiai augimui paruoštame ėdale. Nors kalcio kiekis ėdale turi būti padidintas, didelių veislių šuniukai yra labiau jautrūs pernelyg dideliam kalcio suvartojimui. Todėl svarbu suprasti, kad bet kokių ingredientų pridėjimas prie viso maisto, suformuluoto augimo etapui, geriausiu atveju yra nebūtinas ir blogiausiu atveju pavojingas gyvūnui, nebent jį paskirtų veterinaras. Rekomenduojama dalyti dienos porciją į tris dalis, kol jie pasieks 6 mėnesių amžių, tada pereiti prie dviejų šėrimų per dieną.
  • Pagrindiniai suaugusio vokiečių aviganio mitybos tikslai:
  • Skatinti optimalų virškinamumą vartojant aukštos kokybės baltymus ir parenkant specifinių skaidulų mišinius, kad būtų ribojama fermentacija žarnyne. Taip palaikomas žarnyno floros balansas ir atsižvelgiama į vokiečių aviganio virškinimo sistemos jautrumą.
  • Išlaikyti odos bei kailio sveikatą ir grožį su praturtintu esminių rūgščių (ypač EPR-DHR) priedu, nepakeičiamomis aminorūgštimis ir B vitaminais, siekiant sustiprinti odos „barjerinę“ funkciją
  • Padėti palaikyti kaulų ir sąnarių sveikatą gliukozaminu, chondroitinu ir antioksidantais.
  • Po 5 metų vokiečių aviganiai pradės susidurti su pirmaisiais senėjimo požymiais. Antioksidantais praturtinta formulė padės išlaikyti jų gyvybingumą, o specifinės maistinės medžiagos, tokios kaip chondroitinas, gliukozaminas, kolagenas ir EPA-DHA, padės išlaikyti sveikus kaulus ir sąnarius. Senėjimą taip pat lydi virškinimo gebėjimo ir specialių mitybos poreikių pakitimas, todėl senesnių vokiečių aviganių ėdalas turi turėti šias savybes:
  • Didesnis vitaminų C ir E kiekis. Šios maisto medžiagos turi antioksidacinių savybių, padedančių apsaugoti organizmo ląsteles nuo kenksmingo oksidacinio streso, susijusio su senėjimu.
  • Aukštos kokybės baltymai. Priešingai plačiai paplitusiai klaidingai nuomonei, baltymų kiekio maiste mažinimas duoda mažai naudos ribojant inkstų nepakankamumą. Be to, vyresniems šunims mažiau veiksmingas mitybos baltymų naudojimas nei jaunesniems šunims. Fosforo kiekio mažinimas yra geras būdas sulėtinti laipsnišką inkstų funkcijos pablogėjimą
  • Didesnė mikroelementų geležies, cinko ir mangano proporcija padeda išlaikyti gerą odos ir kailio būklę.
  • Didesnė polinesočiųjų riebalų rūgščių, kaip antai agurklės aliejaus ir žuvų taukų dalis padedantis išlaikyti kailio kokybę. Šunys paprastai gali gaminti šias riebiąsias rūgštis, tačiau senėjimas gali paveikti šį fiziologinį procesą.
  • Jiems senėjant šunys vis dažniau kenčia nuo dantų problemų. Kad jie ir toliau ėstų pakankamais kiekiais, granulių dydį, formą ir tekstūrą būtina pritaikyti prie jų žandikaulio.
  • Per visą savo gyvenimą svarbu vengti šerti vokiečių aviganius žmonių maisto produktais arba riebiais užkandžiais. Vietoj to apdovanokite juos granule iš dienos ėdalo porcijos, ir griežtai laikykitės šėrimo nurodymų, parašytų ant pakuotės, kad būtų išvengta pernelyg didelio svorio prieaugio.
Vokiečių aviganis bėga ant žemės ir lapų

6/7

Jūsų vokiečių aviganio priežiūra

Kailio priežiūros, treniravimo ir mankštos patarimai

Inline Image 6

Vokiečių aviganiai ir fizinis aktyvumas neatsiejami. Jiems reikia daug kasdienės veiklos, nes jie yra labai atletiški ir puikiai funkcionuojantys šunys. Puikūs bėgikai – vieni arba su žmonėmis – jie gali įveikti ilgas distancijas. Šiai veislei taip pat puikiai tinka ganymo, sekimo ar vikrumo pratimai, nes jie dažnai dalyvauja tokiose varžybose, nekalbant apie darbo šunų varžybas ir įvairias šunų parodas.

Inline Image 7

Vokiečių aviganiai turi dvigubą kailį – šiek tiek storą šiurkštų išorinį kailį ir minkštą apatinį kailį. Geriausia valyti šepečiu du kartus per savaitę. Nepaisant didelio sportiškumo, vokiečių aviganiams nereikia dažnai maudytis. Paprastai ilgaplaukių veislių šunys šeriasi, bet mažiau, jei reguliariai šukuojami šepečiu. Šunys du kartus per metus šeriasi, kad užaugtų naujas kailis. Nagus reikėtų kirpti kas mėnesį, tačiau vaikštantis kietu paviršiumi šuo nutrina nagus, todėl juos kirpti reikia ne taip dažnai.

Inline Image 11

Ši veislė labai lengvai dresuojama, nes vokiečių aviganiai pasižymi ypatybėmis, dėl kurių jie gerai reaguoja į nurodymus ir komandas. Jie labai nori įtikti ir neperdėsime sakydami, kad yra neįtikėtinai protingi, o tai puikus derinys, kai norima juos paversti nuostabiais kompanionais. Dresūrą rekomenduojama pradėti labai anksti, nes vokiečių aviganiai visada ieško užduočių. Jie labai prisirišę prie savo šeimos narių.

7/7

Viskas apie vokiečių aviganius

Šios veislė šunys yra puikūs šeimos augintiniai, nes jie yra labai ištikimi ir prisirišę prie žmonių. Vokiečių aviganiui reikia darbo, todėl šie šunys gerai reaguoja į komandas. Jie noriai eina pasivaikščioti ar bėgioti bet kuriuo metu, yra labai draugiški vaikams ir linkę juos saugoti. Dėl aukšto intelekto jie yra paklusnūs.

Anaiptol. Vokiečių aviganiai yra malonaus charakterio veislė ir puikiai reaguoja į bet kokį nurodymą. Šios labai aktyvios veislės šunys visada nori dirbti, todėl niekada nenuobodžiaus, jei tik žinosite, kaip juos užimti. Jie reikalauja rimtų įsipareigojimų iš aktyvaus šeimininko, tačiau juos labai malonu turėti. Bet kokias vokiečių aviganių sveikatos problemas galima išspręsti tinkamai juos prižiūrint.

Šaltiniai

1 – Amerikos veterinarijos centrai https://vcahospitals.com/

2 - Royal Canin Dog Encyclopaedia. 2010 ir 2020 m. red.

3 – Banfieldo naminių gyvūnų ligoninė https://www.banfield.com/

4 – Royal Canin BHN Product Book

5 – Amerikos veislynų klubas https://www.akc.org/