Kas yra šunų parvovirusas?
Šunų parvovirusas yra labai užkrečiamas, jį sukelia itin atsparus virusas, esantis išorinėje aplinkoje. Ji sukelia sunkų gastroenteritą ir dažnai kraujavimo komplikacijas.
Jei kalė užsikrečia nėštumo metu, virusas paveikia dar negimusius jauniklius. Virusas negali daugintis pats, todėl turi padėti daugintis kitoms ląstelėms. Jauniems šuniukams šunų parvovirusas kolonizuoja virškinimo trakto ląsteles, nes jos greitai atsinaujina.
Šunų parvovirusas gali būti mirtinas, ši liga daro poveikį šuniukų populiacijai JK.
Kokie yra šunų parvoviruso simptomai?
Šuniukui ar šuniui, užsikrėtusiems šunų parvovirusu, atsiras įvairių simptomų. Visada atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:
- karščiavimą
- mieguistumą
- viduriavimą (gali būti su krauju)
- vėmimą
- dehidrataciją
- didelį svorio netekimą
Kas sukelia šunų parvovirusą?
Šunims, užsikrėtusiems šunų parvovirusu, didelis jo kiekis išsiskiria su išmatomis. Konkrečiai, 1 g išmatų gali būti iki 1 milijono užkrečiamų dozių – to pakanka, kad būtų galima užkrėsti 1 milijoną gyvūnų eksperimentinėmis sąlygomis.
Jis gali būti perduodamas bet kuriam žmogui, gyvūnui ar objektui, turėjusiems sąlytį su užsikrėtusio gyvūno išmatomis.
Pačią ligą yra labai sunku pašalinti iš išorinės aplinkos, pavyzdžiui, iš veislynų ar veisėjų. Tam tikromis sąlygomis ši liga gali išlikti užkrečiama keletą mėnesių, netgi metus.
Ar mano šuniuką galima paskiepyti nuo šunų parvoviruso?
Šunų parvoviruso galima išvengti vakcinacijos būdu, todėl labai svarbu užtikrinti, kad jūsų šuniukas gaus reikiamus skiepus reikiamame amžiuje.
Skiepijimas yra veiksmingiausias, kai atliekamas nustatytomis datomis su stiprinančiomis veikimą medžiagomis. Šuniukams skiepijimo programa paprastai pradedama nuo 6 iki 8 savaičių, vakcinacija nuo parvoviruso skiriama nuo 7 iki 9 savaičių amžiaus.
Kaip sužinoti, ar mano šuniukui reikalingi skiepai?
Kai kurios vakcinos yra privalomos, o kitos rekomenduojamos, atsižvelgiant į riziką, su kuria šuniukas susiduria dėl savo gyvenimo būdo ir aplinkos. Skiepai nuo šunų parvoviruso yra privalomi, todėl šuniukas bus paskiepytas šiuo skiepu pagal sutartą planą. Jūsų šuniukas ne mažiau kaip dvi savaites po paskutinio skiepijimo neturėtų turėti kontaktų su išorės šunimis.
Ar paskiepijus mano šuo visada bus apsaugotas nuo šunų parvoviruso?
Virusai mutuoja. Kai kurie iš jų labai kinta, kai kurie – vidutiniškai, o kiti beveik nekinta.
Šunų parvovirusas yra stabilus, o tai reiškia, kad vakcina išlieka tokia pati ir jos nereikia keisti.
Nuo to laiko, kai pirmą kartą pasireiškė XX a. aštuntajame dešimtmetyje, jis vystėsi. Tačiau ši evoliucija atsispindi tik smulkiose viruso paviršiaus modifikacijose (tose, kurias veikia imuninė sistema, pvz., antikūnai). Ji neturi jokios įtakos skiepijimo teikiamai apsaugai, o tai reiškia, kad jūsų gyvūnas bus paskiepytas nuo visų viruso mutacijų.
Kaip kitaip apsaugoti mano šuniuką, kad jis neužsikrėstų šunų parvovirusu?
Šunų parvovirusas yra labai atsparus išorinei aplinkai. Veislynai yra didelės rizikos aplinka, o tai reiškia, kad jie turėtų atlikti pradinį gyvūnų vakcinavimą dar patalpose. Tai padės išvengti šunų parvoviruso plitimo vadoje.
Tas pats pasakytina ir apie veislynus, kuriuose daugelis nepažįstamų šunų būna toje pačioje aplinkoje. Siekiant kovoti su galimais protrūkiais, veislynai įgyvendina griežtas sanitarines priemones, įskaitant:
- užtikrinimą, kad pastatas suskirstytas teisingai, įskaitant:
- išankstinio srauto principo įgyvendinimą – tai reiškia, kad sukuriama vienkryptė grandinė nuo didžiausią pavojų iki mažiausią pavojų patiriančių gyvūnų sektorių;
- veislynuose naudojamos medžiagos turi būti atsparios, nepralaidžios (neslystančios, skirtos grindims), lygios, izoliuojančios, lengvai išmontuojamos ir valomos;
- sektorių nustatymą – atskirų ką tik atsivedusių jauniklių augintinių, karantino ir ligoninės sektorių nustatymą;
Taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės dėl tinkamo valymo ir dezinfekavimo.
Ką daryti, jei manau, kad mano šuniukas susirgo?
Jei jūsų šuniukui pasireiškė kokie nors šunų parvoviruso simptomai, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Jis atliks apžiūrą, biocheminius tyrimus ir šlapimo tyrimą, kad nustatytų, ar jūsų šuniukas užsikrėtė, ir rekomenduos, ko geriausia imtis toliau.
Prieš pasirinkdami šuniuką nebijokite paklausti savo augintinio veisėjo, ar jis taikė prevencines priemones veislyne. Jei turite klausimų apie parvovirusą, pasikalbėkite su veterinarijos gydytoju, kuris galės patarti dėl ligos, jos prevencijos ir gydymo.
